Scan barcode
patrickmuto's review against another edition
4.0
Pretty good story - not sensational in terms of highs and lows and page turnability, but it certainly was not dull.
panele_zi's review against another edition
5.0
Neįsivaizduoju, ką veikiau, o tuo labiau skaičiau, kad nieko nežinojau apie šį klasikos perlą. Tikriausiai daugeliui santykis su tokio tipo romanais gana sudėtingas. Atrodo, kad reikia išlaukti ar sulaukti tam tikro amžiaus, nusiteikimo, o va tada ateis malonumas mėgautis nesenstančiomis knygomis. O ir mokyklos privaloma literatūra gana atbaido nuo tokio žanro knygų. Taip buvo ir mano atveju. Klasika man atrodė tiesiog pasenusi savu laiku, bet vis dar vertinama, sunkiai skaitoma ir suprantama tik nedaugeliui. Tačiau po šio Remarko romano „Trys draugai“ jaučiuosi lyg iki dangaus pakylėta ir su vieninteliu klausimu galvoje: „kodėl, o kodėl aš šią knygą perskaičiau tik dabar?“.
Taip, čia nerasite kažkokio tai ypatingo veiksmo, dramos, kuri neleidžia užmigti ar intrigos, kuri prikausto iki išnaktų. Tačiau čia rasite tą tikrąjį nesuvaidintą ar nepritemptą gyvenimą apie tikrąsias vertybes: draugystę, meilę, atsidavimą, pasiaukojimą. O kur dar pačių pagrindinių veikėjų prisiminimai apie karą, kurie įterpti taip nejučiomis, lyg pats dalyvautum draugų pokalbyje ir dalintumeisi įspūdžiais. Ir taip taip, čia žmonės dažnai, gal net per dažnai vaikšto į barus, daug geria ir tiesiog alkoholis liejasi laisvai, bet net ir tokiose situacijose šie draugai, mylimieji mąsto apie gyvenimo prasmę, ieško išeities taškų, nesutaria dėl filosofinių išvedžiojimų, bet tuo pačiu leidžia vienas kitam išsikalbėti, kas guli ant širdies ir jausmų.
Knyga išleista XX a. antrojoje pusėje, tad kas čia gali būti aktualaus, juk minimas karas, netektys, vertybių krizė, bevaisės darbo paieškos, o kur dar aiški visuomenės sluoksnių atskirtis. Bet šis romanas man pasirodė kaip niekada artimas ir aktualus. Ta pagrindinė visų žmonių siekiamybė išgyventi, mėgautis pačiu gyvenimu paprasčiausiai laiką leidžiant su draugais ir tiesiog žmogiškosios laimės paieškos per įvairias patirtis svarbios išliko iki šiol. Atrodo, pasiekėme technologijų kūrimo piką, bet vidinės vertybės tikrai nuo to nepasikeitė. Apie tai iš šis romanas. Kad ir kokios aplinkybės tave suptų, gyvenimiški pamatai išlieka tie patys.
Šioje trumpoje apžvalgoje arba gal geriau teigti - savuose pamąstymuose apie „Tris draugus“ - nepaminėjau nei veikėjų vardų ar pritraukiančių siužeto linijų, nes romano esmė net ne tame. Žinoma, knygos pagrindą sudaro trys draugai, bet tie antraeiliai veikėjai atrodo tokie pat svarbūs ir atneša savo indelį, priverčia taip pat susimąstyti ir pamatyti skaudžią realybę jų akimis. Ir prisipažinsiu, skaitydama dažnai net pavydėdavau pagrindiniams veikėjams jų draugystės, atsidavimo, kai iš tikro dėl vienas kito padarytum bet ką ir tai nėra tik žodžiai.
Daugiau apžvalgų rasite:
https://www.juoduantbalto.lt
IG: https://www.instagram.com/panele_zi
Taip, čia nerasite kažkokio tai ypatingo veiksmo, dramos, kuri neleidžia užmigti ar intrigos, kuri prikausto iki išnaktų. Tačiau čia rasite tą tikrąjį nesuvaidintą ar nepritemptą gyvenimą apie tikrąsias vertybes: draugystę, meilę, atsidavimą, pasiaukojimą. O kur dar pačių pagrindinių veikėjų prisiminimai apie karą, kurie įterpti taip nejučiomis, lyg pats dalyvautum draugų pokalbyje ir dalintumeisi įspūdžiais. Ir taip taip, čia žmonės dažnai, gal net per dažnai vaikšto į barus, daug geria ir tiesiog alkoholis liejasi laisvai, bet net ir tokiose situacijose šie draugai, mylimieji mąsto apie gyvenimo prasmę, ieško išeities taškų, nesutaria dėl filosofinių išvedžiojimų, bet tuo pačiu leidžia vienas kitam išsikalbėti, kas guli ant širdies ir jausmų.
Knyga išleista XX a. antrojoje pusėje, tad kas čia gali būti aktualaus, juk minimas karas, netektys, vertybių krizė, bevaisės darbo paieškos, o kur dar aiški visuomenės sluoksnių atskirtis. Bet šis romanas man pasirodė kaip niekada artimas ir aktualus. Ta pagrindinė visų žmonių siekiamybė išgyventi, mėgautis pačiu gyvenimu paprasčiausiai laiką leidžiant su draugais ir tiesiog žmogiškosios laimės paieškos per įvairias patirtis svarbios išliko iki šiol. Atrodo, pasiekėme technologijų kūrimo piką, bet vidinės vertybės tikrai nuo to nepasikeitė. Apie tai iš šis romanas. Kad ir kokios aplinkybės tave suptų, gyvenimiški pamatai išlieka tie patys.
Šioje trumpoje apžvalgoje arba gal geriau teigti - savuose pamąstymuose apie „Tris draugus“ - nepaminėjau nei veikėjų vardų ar pritraukiančių siužeto linijų, nes romano esmė net ne tame. Žinoma, knygos pagrindą sudaro trys draugai, bet tie antraeiliai veikėjai atrodo tokie pat svarbūs ir atneša savo indelį, priverčia taip pat susimąstyti ir pamatyti skaudžią realybę jų akimis. Ir prisipažinsiu, skaitydama dažnai net pavydėdavau pagrindiniams veikėjams jų draugystės, atsidavimo, kai iš tikro dėl vienas kito padarytum bet ką ir tai nėra tik žodžiai.
Daugiau apžvalgų rasite:
https://www.juoduantbalto.lt
IG: https://www.instagram.com/panele_zi
mskidelsky's review against another edition
emotional
medium-paced
- Plot- or character-driven? A mix
- Strong character development? No
- Loveable characters? Yes
- Diverse cast of characters? N/A
- Flaws of characters a main focus? It's complicated
4.0
My first Remarque! It was alright. An interesting look at Germany in the inter-war period, but I felt as though there wasn’t enough focus on the actual comrades. The love story was a little plain because the Camus-style writing (perhaps just the English translation) was very detached. I did cry when Köster sold Karl, and if I think about it there probably were some interesting moments but a lot of it was just “woke up…worked until dark…had rum…walked home” in a very “mother died today” way so those standout moments (like unemployed people in the museum, Hasse’s suicide) get a little lost in the mud. I didn’t feel as though I had to force myself to read it at all; it was interesting, just not as life-changing as I expected following my mom’s descriptions. Not at all a typical book for me but I was still very compelled to finish it, which I think was a good sign, though I found it to be somewhat predictable.
evelinameskinyte's review against another edition
3.0
Ach, tas Remarkas. Knygų pabaigos visada šauna tiesiai į paširdžius.
marussiva's review against another edition
emotional
hopeful
inspiring
reflective
relaxing
medium-paced
- Strong character development? Yes
- Loveable characters? Yes
- Diverse cast of characters? Yes
5.0
spiritlesscatalyst's review against another edition
emotional
funny
reflective
sad
medium-paced
- Plot- or character-driven? Character
- Strong character development? No
- Loveable characters? Yes
- Diverse cast of characters? No
- Flaws of characters a main focus? It's complicated
4.25
asolorio02's review against another edition
5.0
You know exactly how the story is going to end, but because Erich Maria Remarque is such a superb writer it still hits you in the gut. After finishing the last sentence all I could say was, "Damn. Daaamn. Daaaaamn."
What kept me from giving this book a 5-star was it's length. It gets a bit long and at certain points it kinda dragged for me, but aside from that, this is a solid piece of literature that has elevated Erich Maria Remarque into my personal pantheon of great writers, alongside the likes of John Steinbeck, George Orwell, Hermanne Hesse and Terry Pratchett.
This is a story of friendship & love that takes place in the bleak world of interwar Germany. The protagonist is a disillusioned war veteran who, alongside two of his best mates, runs a repair shop and does his best to get by in a fractured world that is slowly crumbling to pieces.
The characters are rich and varied and represent the true conditions of a community in decay. There are prostitutes, forced to turn tricks to make a living, yet still living in the hopes of a better tomorrow. There are bouncers and auto-shop vultures that provide opportunities for fist-fights and all out street brawls. There are the rich, who flaunt their money and good fortune in a way that is insulting and out of touch with the struggles of their compatriots. But most importantly there are the friends and lovers that give the story its spark and deeper meaning. The shittiest times are when we come to rely the most on our friends, and maybe one can say that the difficult times are also when we see the true depth of our love.
She pushed the vase with the flowers carefully back against the wall. I saw her slender, arched neck, the straight shoulders and the arms, a shade too thin. As she knelt she looked like a child, a child one must take care of. But her movements were those of a graceful animal, and then when she stood up and leaned against me, she was no longer a child, her eyes and her lips again had the inquiring expectancy and mystery that so intoxicated me and of which I had believed there was none left in this muddy world.
Remarque, Erich Maria. Three Comrades (p. 154). Random House Publishing Group. Kindle Edition.
What kept me from giving this book a 5-star was it's length. It gets a bit long and at certain points it kinda dragged for me, but aside from that, this is a solid piece of literature that has elevated Erich Maria Remarque into my personal pantheon of great writers, alongside the likes of John Steinbeck, George Orwell, Hermanne Hesse and Terry Pratchett.
This is a story of friendship & love that takes place in the bleak world of interwar Germany. The protagonist is a disillusioned war veteran who, alongside two of his best mates, runs a repair shop and does his best to get by in a fractured world that is slowly crumbling to pieces.
The characters are rich and varied and represent the true conditions of a community in decay. There are prostitutes, forced to turn tricks to make a living, yet still living in the hopes of a better tomorrow. There are bouncers and auto-shop vultures that provide opportunities for fist-fights and all out street brawls. There are the rich, who flaunt their money and good fortune in a way that is insulting and out of touch with the struggles of their compatriots. But most importantly there are the friends and lovers that give the story its spark and deeper meaning. The shittiest times are when we come to rely the most on our friends, and maybe one can say that the difficult times are also when we see the true depth of our love.
She pushed the vase with the flowers carefully back against the wall. I saw her slender, arched neck, the straight shoulders and the arms, a shade too thin. As she knelt she looked like a child, a child one must take care of. But her movements were those of a graceful animal, and then when she stood up and leaned against me, she was no longer a child, her eyes and her lips again had the inquiring expectancy and mystery that so intoxicated me and of which I had believed there was none left in this muddy world.
Remarque, Erich Maria. Three Comrades (p. 154). Random House Publishing Group. Kindle Edition.
stupidforcupid's review against another edition
Mokytoja sake skaityt kas man idomu 🩷
lervaleraa's review
emotional
reflective
sad
slow-paced
- Plot- or character-driven? Character
- Strong character development? Yes
- Loveable characters? Yes
- Diverse cast of characters? No
- Flaws of characters a main focus? No
5.0